Straipsniai

Klaipėdos apskrities socialdemokratų pasitarimas
  Klaipėdos apskrities socialdemokratų pasitarimas     Antradienį, spalio 20d.,Jūrininkų centre Klaipėdoje vyko LSDP Klaipėdos apskrities skyrių vadovų pasitarimas, kurį vedė LSDP


Kas lemia mūsų gerovės kūrimą?

Kas lemia mūsų gerovės kūrimą?

 

2014_ep_rinkimai_siauliene_irenaLR Seime paminėjome Lietuvos narystės ES dešimtmetį, pasidžiaugėme žengto istorinio žingsnio prasme. Iškalbingi šia proga pasakyti Prezidento V. Adamkaus žodžiai ir raginimas nenuvertinti šio istorinio laimėjimo, mokėti džiaugtis ir vertinti galimybę būti demokratinių šalių šeimoje, o ne pilkąja zona, pereinamuoju kiemu tarp Rytų ir Vakarų.


Žinoma, ES visų mūsų problemų neišsprendė ir neišspręs, bet būdami joje galime būti saugesni, drąsesni, jaustis sėkmingais. Turėtume, bet vis dar nesame. Vis dar esame pilni būgštavimų ir abejonių, nors buvimo ES rezultatai akivaizdūs.

 

Pirmasis Lietuvos dešimtmetis atvėrė mūsų žmonėms galimybę nevaržomai keliauti, net emigruoti, įsidarbinti, mokytis bet kurioje Bendrijos šalyje, pasinaudoti ES finansine parama ir patirtimi. Pakilo mūsų žemės ūkis, modernizavome savo ekonomiką, ypač informacinių technologijų sektorių,  sustiprinome verslo pozicijas, padaugėjo užsienio investicijų. Lietuvos vardas ne kartą minėtas tarp Europos geriausių ekonomikos, sporto, inovacijų, investicijų ir kitose srityse. Ypač džiaugiamės sėkmingu Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai. Jis buvo vainikuotas esminių susitarimų dėl ES finansinio, ekonominio ir energetinio saugumo, priimti svarbūs susitarimai dėl ES daugiamečio biudžeto, pasiektas susitarimas dėl bankų geresnės kontrolės bei indėlių garantijų. Paskelbtas sąrašas ES energetinių projektų, kurie galimai bus finansuojami iš ES lėšų. Jame net 6 su Lietuva susiję projektai, kurie stiprins mūsų elektros ir dujų jungtis su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija, Švedija ir Latvija. Iki 2020 m. Lietuva turėtų tapti  pilnateise Europos energetinės rinkos dalyve.

 

Praėjus dešimtmečiui po įvykusios sparčiausios ES plėtros, britų ekonomikos savaitraštis „The Ekonomist“ apibendrino, kaip per šį laikotarpį sekėsi augti ES naujokėms. Šiame tyrime aiškiai išsiskiria Lietuva, kurios BVP nuo 2004 m. išaugo beveik 55 proc. Net susidūrus su ekonomikos nuosmukiu, prasidėjus 2009 m. ekonomikos krizei pasaulyje, aplenkėme artimiausią kaimynę Lenkiją 10 procentinių punktų. Ją aplenkėme ir pagal BVP dydį, tenkantį vienam gyventojui: Lietuvoje - 12 250 Eur per metus, o Lenkijoje – 10 350.

 

Šiandien pagal palankios aplinkos investicijoms kūrimą Lietuva užima antrą vietą Europoje. Tai skatins tvarią regiono plėtrą, galėsime geriau spręsti nedarbo ir emigracijos problemas,. Bendrame 189 pasaulio valstybių reitinge pagal verslo sąlygas Lietuva iš 27 vietos pakilo į 17 (Latvija – 24, Estija – 22, Lenkija – 45), o tarp  ES valstybių  užimame 6 vietą. A. Butkevičiaus Vyriausybė  padidino minimalią algą mažiausiai uždirbantiems  iki 1000 Lt.  Dėl to padidėjo perkamoji galia, vartojimas, atlyginimų augimas pralenkė kainų didėjimą, „nebesuvalgo‘ jų ir  infliacija.

 

Turime puikių pavyzdžių, kai  mokslas, verslas ir valstybė dirba išvien. Taip siekiame inovacijų plėtros, kuriamos gerai apmokamos darbo vietos jauniems kvalifikuotiems specialistams, užtikrinama eksporto plėtra. Lietuvos ekonomikos augimą, kuris išlieka vienu sparčiausiu Europoje, skatina ir planai prisijungti prie euro zonos.

 

Lietuvos bendrą situaciją ekonomistai vertina kaip stebėtinai puikią ir teigia, kad Lietuva yra grįžusi į tvarios raidos kelią, nes auga ne tik remdamasi eksportu, bet ir vidaus vartojimu. Šį tvarumą gali paveikti geopolitinė įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos ir daug priklausys nuo to, koks bus ES požiūris bei galimos sankcijos.

 

Bet tai dar ne visuotinė gerovė. Yra nuoskaudų ir nusivylimų.

 

Pasišaipoma ir iš mūsų tikėjimo per 20 Nepriklausomybės metų pasiekti švediškos gerovės. 20 metų žmogaus gyvenime – daug, o švediškai gerovei pasiekti – laikas per trumpas. Tai išlieka mūsų tikslu, nes gerovės valstybės sukūrimą, socialinio saugumo ir teisingumo įgyvendinimą galima pasiekti tik remiantis tvaria, efektyvia ir stipria ekonomika. Būdami Europoje šio tikslo galime siekti sėkmingiau, bet šiandienos globalios situacijos rizikos, kurios neša naujas įtampas ir grėsmes, neaplenkia Europos, o tai reiškia ir mūsų.

 

Tarp didžiausią susirūpinimą ateityje kelsiančių problemų ekspertai išskiria  fiskalines krizes, struktūrinį nedarbą, aštrų pajamų netolygumą, pagrindinių finansinių mechanizmų bei institucijų sutrikimus, visuomenės senėjimą, politinio ir socialinio nestabilumo protrūkius ES pakraščiuose. Dėl šių priežasčių sunkūs ES reformavimo išbandymai laukia ir Europos kairiųjų. Vis dar nėra tinkamo didžiojo kapitalo apmokestinimo, todėl nėra tinkamo masto lėšų sugrąžinimo žmonėms – jų investavimo į darbo vietų kūrimą, algų, pensijų bei kitų socialinių išmokų didinimą. Tolimesnis teisingumo ir socialinės pažangos kūrimas ES ir Lietuvoje priklausys nuo kairiųjų socialdemokratinių jėgų intelektinių ir politinių resursų, valios ir ryžto.

 

„Nei spaudos laisvė, nei draugijų laisvė, nei rinkimų laisvė, nei parlamentas, nei gražios kalbos ir tautos suverenumas negali papenėti alkanųjų, pridengti nuogųjų, paguosti nuliūdusiųjų, pagelbėti sergantiems“- šie E.Ketelerio žodžiai tinka ir šiandienai. Labiausiai dėl to ir esame nusivylę, nes Lietuvoje vis dar stokojame stiprios socialinės demokratijos. Ji turi tapti vis stipresnė, kurią kiekvienoje demokratinėje šalyje nulemia tos visuomenės ekonomikos lygis, visuomenės turtingumas ir turto paskirstymas. Disproporcijos tarp sparčiai augančio įmonių pelno ir lėtai kylančių darbuotojų atlyginimų turi būti mažinamos.

 

Nors Lietuva visateisė ES narė, tačiau pragyvenimo lygis mūsų šalyje vis dar vienas žemiausių, pagal pensijų dydį esame treti nuo galo tarp ES šalių, negalime pasigirti ir atlyginimų dydžiu. Dėl pastarųjų jauniausia ir darbingiausia visuomenės dalis emigruoja.

 

Esame pavargę nuo neapgalvotų siūlymų, reformų, rinkos viešpatavimo, kur žmogus traktuojamas tik kaip pigi darbo jėga bei priemonė sukaupti dar didesnius turtus. Socialinė demokratija, kurios pradininkais ir buvo socialdemokratai, nesutinka su tokiu požiūriu į žmogų. Štai kodėl skelbiame: „Svarbiausia – žmogus!“ Mūsų principas, kad politikai, priimdami sprendimus, pirmiausia galvotų kaip tai atsilieps kiekvieno žmogaus gyvenimui ir gerovei. Mūsų tikslas – dirbanti ir uždirbanti bei vieninga Lietuva!

 

Priešingai nei dešinieji, mes narystę ES ir laisvę suvokiame ne tik kaip galimybę įgyvendinti verslo planus ir didinti kapitalą. Pirmiausia, tai atsakomybė pasirūpinti socialinėmis grupėmis, kurios laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis atsiduria silpnesniųjų pusėje. Mes už tai, kad būtų kuo mažiau skurdžių ir daugiau pasiturinčių, stiprėtų vidurinysis sluoksnis, o gaunantys gerus pelnus, mokėtų padorius atlyginimus savo samdomam darbuotojui, proporcingai dalintųsi uždirbtu turtu. Šiandien pasaulis vis dažniau kalba apie laimės ekonomiką, kurioje ne viskas matuojama pinigais, pasiekimais ir rezultatais, o elementariu žmogiškumu, solidaria visuomene.

Socialdemokratų vadovaujamai Vyriausybei teko išties nelengvas iššūkis: perėmus šalies valdymą, kurią nualino praūžusi krizė, pagilinta „naktinės“ mokesčių reformos bei taupymo ir taip nelengvai besiverčiančių sąskaita, pasirūpinti žmogaus gerove.

 

Artimiausias socialdemokratų uždavinys – pensijų kompensavimas. Premjeras pažadėjo, kad  per  sunkmetį sumažintų pensijų kompensavimui Lietuva nesiskolins, todėl nebus didinama valstybės skola ir fiskalinis deficitas.  „Sodra“ šiuo metu turi viršplaninių lėšų, iš jų ir ekonomikos augimo, naujų darbo vietų atsiradimo, iš realių pajamų augimo ir mokestinės bazės plėtros bus šiemet išmokėti 20 proc. neišmokėtos pensijos, o per 2015-216 m.- po 40 proc., mokant kas ketvirtį bus kompensuotos pensijos maždaug 450 tūkst gyventojų.

 

Pradėta masinė daugiabučių namų renovacija, kuri padės gyventojams taupyti lėšas ir suteiks kitą gyvenimo kokybę. Iš esmės pertvarkomas šilumos ūkis. Nacionalinė šilumos ūkio plėtros 2014 -2020 m. programa, turinti užtikrinti projektų skaidrumą, o Vilniaus ir Kauno miestų kogeneracinių pajėgumų projektus įgyvendinant bendrovėms, kurių 51 proc. akcijų priklausys valstybei, leis užtikrinti projektų įgyvendinimo skaidrumą, siekti didžiausios ekonominės naudos vartotojams mažinant šilumos kainą, užkirs kelią konkursų vilkinimui bei monopolininkų sugrįžimui.

 

Siekiant švediškos gerovės yra tik vienas kelias – visiems susitelkti ir dirbti kartu. Racionalūs ir pagrįsti Vyriausybės sprendimai,  pasitikėjimas  tarp valdžios ir piliečių, atsakingas kiekvieno pareigų vykdymas - tai vienintelis kelias ką šiuo metu, ko gero, geriausia galime padaryti. Tik visų, Lietuvai lojalių piliečių pastangos prisidėti prie šalies stiprinimo, užtikrins jos išlikimą ekonomiškai ir politiškai saugia ir stabilia šalimi.

 

 

Irena Šiaulienė,

LSDP frakcijos seniūnė


 


      

 

Skelbimai

KVIEČIAME SKIRTI 1 PROCENTĄ SAVO GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO KRETINGOS RAJONO
J. K. Chodkevičiaus g. 10–104 kab., Kretinga Tel.: +370 675 24567 Seimo

Nuorodos

logo_lsdms_1

 

 

butkevicius

 

jaunimieciai

 

socialists